- žibina
- žìbina sf. (1) LKAI185(Lnk, Šts, Brs) žr. žibilta: Užrėžiau žvakelei, žvakelė išejo į žìbinas Šts. ^ Kad ans pradeda keikti, ir žìbinos leka Gršl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
žibina
Look at other dictionaries:
žibinti — žìbinti ( yti K; N), ina, ino KBII190, K, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; L caus. žibėti. 1. tr., intr. Q326, SD358, R244, MŽ325, Sut, K, M, ŠT122, DŽ, DrskŽ šviesti, laikyti šviesą, vartoti šviesai: Žìbink šakalį, skalą, žvakę, t. y. turėk rankose, šviesk … Dictionary of the Lithuanian Language
dievaitis — 1 dievaitis sm. (1), dievaĩtis (2) 1. perkūnas: Dievaitis jį numušė MŽ. Dievaitis griauja R. ^ Kad tave šventas dievaitis! B. 2. mėnuo, mėnulis: Nūnai šviečia dievaĩtis Arm. Dievaĩtis žibina, važiuosim in medžią Rod. Pjauna rugius po… … Dictionary of the Lithuanian Language
žvakė — žvãkė sf. (2) KBII92, LsB273, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, DūnŽ; H, L 1. DK19, SD1125, SD257,358, R, MŽ, MŽ326, N, BzF203, Vln57, LL243, LEVI446 kietos riebalinės medžiagos lazdelė su dagčiu, vartojama pasišviesti ir apeigoms: Žvakė lieta SD128. Žvakė … Dictionary of the Lithuanian Language
drozga — ×drozgà (l. drzazga) sf. (4) skala: Iš kvajų daro drozgàs ir žibina Pls. ║ skiedra: Pakurk šitom drozgom pečių Kn … Dictionary of the Lithuanian Language
iššutinti — iššùtinti Rtr 1. tr., intr. Q54, M, LL295, KŽ, Kpč, Srj, Šil, Vv, Auk, Trgn, Kvr išvirti, ištroškinti: Tas ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą ir, kad verdam ką, valgius iššùtina puode ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ta… … Dictionary of the Lithuanian Language
mėnas — sm. (1) žr. mėnuo: 1. Ad, Vrnv, Pns Tamsu, nėra mėno, da paskiau ištekės Str. Regi, kokis didelis mėnas Šlčn. Mėnas žibina Zt. Aš teip laikiau, kad nė saulės, nė mėno nematytų Gs. Užtekėjo šviesus mėnas tarp dviejų žvaigždelių LMD(Lzd). Apsirengė … Dictionary of the Lithuanian Language
naktižibis — 2 naktìžibis, ė smob. (1) Nč, Kls kas naktimis ilgai žibina šviesą, lig vėlyvos nakties dirba: Eik tu, naktìžibi, gult Sn … Dictionary of the Lithuanian Language
pucuoti — ×pucuoti, uoja, ãvo (plg. vok. putzen) tr. 1. N, K, J, Alk valyti, švarinti: Kelnes pucuo[ja] – musėt, į vakarelį eis Šll. Reik ir tankiai galvijus maudyt ir pucuot prš. Reik pucuoti žirgeliai ir atkelti varteliai LTR(Plv). Savo bėrą žirgelį… … Dictionary of the Lithuanian Language
ritinti — rìtinti ( yti), ina, ino 1. tr. I, N, BŽ80, DŽ sukant aplink, stumti, ridenti: Rìtink akmenį iš duobės J. Čia į pakalnę tą bosą jau anam lengviai buvo rìtinti Klk. Kubilą ant šono pargriovė ir pradėjo ritinti į kiemą per duris LTsIV244. Ritino … Dictionary of the Lithuanian Language
saulė — sf. (1) K, saulė̃ (3) DP593, Lz; SD342, H, R, B, Sut, N, J 1. dangaus kūnas, aplink kurį skrieja Žemė ir kitos planetos: Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, yra milžiniškas labai karštų šviečiančių dujų kamuolys rš. Saulė užteka R330. Jau ir saulė… … Dictionary of the Lithuanian Language
